Kovo 14 d. Seimas padėjo tašką ilgus metus trukusiems ginčams dėl naktinio matymo taikiklių. Atmetus Prezidento veto, jų naudojimas medžioklėje įteisintas. Rajono medžiotojai sako laukę būtent tokio sprendimo ir džiaugiasi, kad nugalėjo sveikas protas. Vis tik nemažos visuomenės dalies jis neįtikino – iniciatyvos palaikytojus ir oponentus tebeskiria praraja.
Beldėsi į savų Seimo narių duris
Medžiotojai džiūgauja: naktinė medžioklė, anot jų, dabar bus visavertė. Bet ne mažiau svarbu ir tai, kad politikų sprendimas reabilitavo gerą medžiotojo vardą, atskyrė jį nuo brakonieriaus. Ginčuose dėl naktinių taikiklių įteisinimo nuolat skambėjo argumentas, kad tai brakonierystės skatinimas, medžiotojai demonizuoti dėl būtų ir nebūtų nuodėmių.
„Pagaliau pavyko tą padaryti. Seniai laukėme, labai ilgai buvo sprendžiama Seime. Įdėta daug pastangų – kalbėjome, aiškinome, rašėme prašymus saviems Seimo nariams, kad balsuotų palankiai“, – prisimena medžioklės žinovas Gintautas Liepuonis, nenuleidęs rankų nuo pat 2016-ųjų, kai ši iniciatyva pirmą kartą buvo prasibrovusi į Seimą.
Atstovaudamas Šakių medžiotojų ir žvejų draugijai, jis ne kartą kreipėsi ir į šioje kadencijoje dirbančius rajono Seimo narius. Giedriaus Surplio pritarimą pavyko užsitikrinti iškart, o Irenos Haase pozicija šakiškiai liko nusivylę. Politikė esą sakiusi, kad medžioklės sritis jai svetima, bet turėjo tvirtą nuostatą balsuoti prieš.
„Šis klausimas nuo pat pradžių buvo šimtu procentų politizuotas, lygiai kaip kanapių įteisinimo, LGBT ar kiti visuomenę skaldantys klausimai. Jų svarstymą lydi aršus pasipriešinimas, bet kai paklausi, prieš ką žmonės protestuoja, su kokiais argumentais atėjo piketuoti, paaiškėja, kad nėra nė vieno argumento. Prieš – tik iš principo“, – svarsto G. Liepuonis, tikindamas, kad naktinių taikiklių įteisinimas – vienas iš vertybinių sprendimų.
Medžioklės žinovas Gintautas Liepuonis pats dėjo daug pastangų, kad medžiotojų balsas būtų išgirstas Seime. D. Pavalkio nuotr.
Tarp argumentų – ir reputacinis
Aiškindamas, kodėl naktiniai taikikliai nėra blogis, Gintautas dažnai pasitelkia trumpinį STT, t. y. saugus, teisingas ir taiklus šūvis. Plačiai taikoma naktinė medžioklė su prožektoriumi – neetiška. Staigiai apšviesti žvėrys patiria šviesos šoką, šernai, plėšrieji žvėrys, priešingai nei dauguma elninių, į jį reaguoja bėgdami, tad taiklumas būna su didele paklaida. Žvėris sužeidžiamas, kankinasi, neretai, net ieškant su šunimis, jis nerandamas.
Optinis taikiklis užtikrina taiklumą, juo naudojantis sumedžiojamas būtent tas žvėris, į kurį taikomasi, apsaugo nuo grėsmės pataikyti į kitus objektus.
„Kiekvienas medžiotojas jums pasakys tą patį. Tarp mūsiškių gal tik keli buvo prieš, bet tik todėl, kad patys dalyvauja varyminėse medžioklėse, kur optiniai taikikliai nenaudojami“, – aiškina G. Liepuonis.
Jis akcentuoja ir reputacinę šio klausimo pusę. Diskusijose galima buvo išgirsti visko, ir tai žeidė medžiotojus. Tiesa, visuomenė mato, kad šiandienis medžiotojas – pasitempęs, uniformuotas, būreliai puoselėja įvairias tradicijas, organizuoja šventes, tačiau tebesivelka ir „storo, seno, girto“, be to, dar ir brakonieriaus įvaizdis.
Medžiotojus tai užgauna. Jie primena, kad iš šios veiklos valstybės biudžetas kasmet pasipildo 10 milijonų eurų.
Šakių rajono medžiotojų indėlis į biudžetą – 85 tūkst. eurų. Tiek mokesčių už medžioklės plotų (beveik 150 tūkst. ha) nuomą sumoka 20 medžiotojų būrelių (600 narių) vienijanti Šakių medžiotojų ir žvejų draugija. Dar du būreliai – Gelgaudiškio ir Sudargo – draugijai nepriklauso. Būrelių, priklausomai nuo ploto, kasmetinis mokestis siekia 3–10 tūkst. eurų.
Pasiruošę ginkluotai krašto gynybai
„Medžiotojai puikiai žino savo medžioklės plotus – kiekvieną takelį miške, vietas, kur galima slėptis, kurios yra tinkamos gynybos, puolimo veiksmams. Žinoma, puolimui reikia specialaus paruošimo, kurio mes neturime, bet pasipriešinimui gynyba esame visiškai pasiruošę“, – kalbėdamas apie medžiotojų ryžtą prisidėti prie krašto apsaugos, pabrėžia G. Liepuonis.
Bet miško takelių žinojimas – tai viena, jais gali nebent laiku atsitraukti, o tinkamai ginkluoti vyrai – jau rimtas pasipriešinimas. Anot pašnekovo, jo neįtikino skeptikų kalbos, kad medžiotojų naktinio matymo taikikliai ir tinka tik medžioti.
„Rinkome pinigus, pirkome lygiai tokius pačius taikiklius, vežėme juos į Ukrainą. Ten kariaujantys vyrai buvo patenkinti. Tos visos kalbos, kad medžiokliniai taikikliai kovoje su priešu nepasiteisina, neteisingos. Žinoma, kariniai taikikliai efektyvesni, bet ir šių apžvalgos plotas siekia iki pusantro kilometro, matomumas tamsoje labai geras. Vertinant gynybines funkcijas, medžioklinis taikiklis atitinka 70 proc. karinių taikiklių“, – aiškina Gintautas.
Šalies medžiotojai naktinio matymo taikikliais galės naudotis nuo gegužės 1 d., kai įsigalios atitinkamos Medžioklės įstatymo pataisos. Iki to laiko Aplinkos ministerija paruoš teisinius aktus, reglamentuojančias jų naudojimo taisykles.
Giedrius Surplys, Seimo narys – UŽ
Šį klausimą kaip budintį turėjau dar tada, kai dirbau žemės ūkio ministru. Mačiau, kaip vienas kritęs šernas gali uždaryti kiaulių fermas keliasdešimties metrų spinduliu. Man teko derėtis su Lenkijos žemės ūkio ministru, nes lenkai buvo uždraudę lietuviškos kiaulienos importą. Jau tuo metu man buvo akivaizdu, kad naktinis taikiklis gali padėti medžiotojams kovoti su afrikiniu kiaulių maru.
Medžiotojai atlieka svarbią visuomeninę misiją reguliuodami mūsų miškų populiaciją, už tai nieko negaunami, nors tas užsiėmimas yra gana brangus.
Man teko atlaikyti nemažą žmonių, kurie myli gyvūnus ir stipriai vadovaujasi emocijomis, puolimą, tad šiuo klausimu domėjausi iš esmės. Tiek aplinkosaugininkai, tiek medžiotojai man garantavo, kad dėl naktinių taikiklių naudojimo nė vienu gyvūnu daugiau sumedžiota nebus. Tai tik papildomas įrankis medžiojant tuos pačius gyvūnus, tų pačių sezonų metu, taikant tas pačias kvotas, kaip ir iki tol. Žalos gamtai nebus padaryta, priešingai – bus mažiau sužalotų gyvūnų, nes pataikoma labai tiksliai.
Būtent šie argumentai man leido ramia sąžine balsuoti už naktinius taikiklius. Juo labiau kad jie yra įteisinti daugumoje Europos Sąjungos valstybių, kiek žinau, buvome tarp trijų ar keturių, kuriose tas nebuvo padaryta.
Andrejus Gaidamavičius, gamtininkas – PRIEŠ
Tai brakonieriavimo įteisinimas, kuris, deja, jau vyksta – aplinkosaugininkai pagauna daug medžiotojų su naktiniais taikikliais. Šis klausimas nuo pat pradžių, kai 2016 m. jo ėmėsi tuometis Seimo narys Bronius Bradauskas, darė pažangą parlamente, kol galiausiai atmestas ir Prezidento veto. Aš, kaip gamtininkas, rašau prašymą Prezidentui, kad jis kreiptųsi į Konstitucinį Teismą, nes, vetuodamas šį įstatymą, jis rėmėsi Konstitucijos 54-uoju straipsniu, kuriame kalbama apie atsakingą gamtos išteklių, taip pat ir gyvūnijos, naudojimą.
Medžiotojų interesai su šiomis nuostatomis neturi nieko bendra. Jiems patiems viešose kalbose išsprūsta, kad čia ne dėl šernų ar invazinių rūšių medžiojimo, bet dėl užslėpto noro ateityje praplėsti naktinių taikiklių naudojimą ir kitiems gyvūnams, ypač vilkams, kurie yra vieni sunkiausiai sumedžiojami gyvūnai Lietuvoje.
Buvo daug kalbama apie etišką medžioklę, su kuria naktiniai įrenginiai neturi nieko bendra, bet ir šis argumentas politikų neįtikino. Jei esi tikras medžiotojas, tau turėtų būti net neįdomu naudoti naktinį taikiklį, nes viskas pasidaro pernelyg paprasta, nuspėjama. Vis tik labai aiškias, neperžengiamas etines ribas turime nubrėžti mes, valstybė. Tikiuosi, kad mano kreipimasis į Prezidentą bus išgirstas.
Jurgis iš Šakių:
