Pėsčiomis į žygį su šunimi asistentu Mulan išsirengusi pasaulio Guinnesso rekordininkė Ajana Lolat-Pažarauskienė keliauja ir per mūsų rajoną. Skirtingose atkarpose ją lydi ir Šakių šaulių 405-os kuopos šauliai, Lukšių „Ąžuolo“ draugovės skautai, kitų idėją palaikančių organizacijų nariai. Praėjusį sekmadienį Ajana susitiko su Lukšių bendruomene. Šiuo žygiu ji ne tik siekia atkreipti dėmesį į neįgaliuosius, bet ir renka lėšas šunų asistentų dresūrai.
A. Lolat didįjį žygį – 320 km per Lietuvą – pradėjo balandžio 9 d. Nors Ajana turi cerebrinį paralyžių ir per gyvenimą žengia su ramentais, tai nesustabdė nei nuo pasaulio Guinnesso rekordo siekimo (tuomet ji nuėjo 14,5 kilometrų per 9,30 val.), nei nuo dabartinės idėjos leistis į „Svajonių žygį“ nuo gimtųjų Usėnų iki Druskininkų.
Į Kidulius Ajana atkeliavo nuo Jurbarko, kur ją pasitiko Kidulių seniūnijos ir Kidulių bibliotekos darbuotojos bei Kidulių atviro jaunimo centro jaunimas, bendravo, o vėliau kartu ir žygiavo. Ajaną mūsų rajone lydėjo ir Šakių šaulių 405-os kuopos šauliai, pasak kuopos vado Sauliaus Venskaičio, dėl itin intensyvaus krovininio transporto eismo Ajanai patarta pakeisti maršrutą, tad ji žygį tęsia panemuniais.
Praėjusio sekmadienio vakarą A. Lolat kartu su sutuoktiniu Justu Pažarausku ir, be abejo, su ištikima drauge, turinčia šuns asistento statusą Mulan, susitiko su lukšiečiais Lukšių atviroje jaunimo erdvėje. Ji jau buvo nužygiavusi per 100 km, per dieną nueina apie 8–9 km. Būtent dėl šunų asistentų, kaip pati pasakojo, ir rengia šį žygį, norėdama daugiau papasakoti Lietuvai, kokia tai pagalba šeimoms, kuriose yra negalią turinčių žmonių.
„Vokiečių aviganė Mulan pas mane apsigyveno nuo mažens, vėliau buvo atiduota dresūrai. Ji puikiai vykdo komandas, tokias kaip numauti batus ar kojines, atidaryti duris, šaldytuvą, įjungti šviesą, parvesti sutuoktinį namo, nes jis turi regos negalią“, – pasakojo Ajana bei suskubo pasidalinti Mulan nuotykiu Zyplių dvare, kur buvo pakviesti nakvynei, o augintinė sėkmingai atsidariusi duris sau lakstė po viešbutį, sukeldama šiokį tokį sąmyšį.
Ajana Lolat kartu su sutuoktiniu Justu Pažarausku ir su ištikima sielos drauge, turinčia šuns asistento statusą Mulan, susitiko su lukšiečiais Lukšių atviroje jaunimo erdvėje. L. Poškevičiūtės nuotr.
Ajanos teigimu, deja, Lietuvoje tokių šunų įsigijimą ir parengimą Ligonių kasos nekompensuoja. Jų apmokymas trunka maždaug trejus metus, o kaina siekia per 20 tūkst. eurų. Siekdama įtvirtinti šunų asistentų rengimo sistemą Lietuvoje, Ajana įkūrė savo labdaros fondą „Mulan“ ir pradėjo vykdyti įvairias edukacijas. Kad savo fondui galėtų pritraukti lėšų, ji organizuoja įvairius žygius. Jos fondo dėka šiuo metu rengiami jau aštuoni tokie šunys-asistentai, galintys stipriai palengvinti žmonių su negalia kasdienybę.
„Tiesa, netgi Seimo koridoriuose teko išgirsti, kad sauskelnėm ir ramentams pinigų neužtenka, o mes norim šunis pirkti ir dresuoti, kad šie taptų neįgaliojo asistentu. Tos kritikos sulaukėm. Bet mūsų triūsas nenuėjo veltui, gavom „Lietuvos garbės“ apdovanojimą, – sakė viešnia. – Džiaugiuosi, kad šiame žygyje mane palaiko ir lydi šauliai, skautai. Tikiuosi, jie ateityje nepastums kito žmogaus, nesityčios iš jo, o padės, jeigu reikia.“
Ajana pasakojo, kad cerebrinio paralyžiaus diagnozė ją lydėjo nuo vaikystės. Nors pagal diagnozę turėtų sėdėti neįgaliojo vežimėlyje, tačiau iki šiol daug keliauja, mokosi, yra doktorantūros studentė ISM Vadybos ir ekonomikos universitete. 
D. Pavalkio nuotr.
Žygį baigti ketina gegužės 20-ąją, kartu mindama ir savo bei bei Rio de Žaneiro parolimpinių žaidynių čempiono, Lietuvos golbolo rinktinės nario J. Pažarausko vestuvių metines. Kadangi jis neregys, A. Lolat planuoja paskutinę trasos dalį įveikti užrištomis akimis, vedama vyro ir Mulan.
„Žygiuodama pastebėjau, kad Lietuvoje neįgaliesiems žygiuoti ar bent pasivaikščioti nėra pritaikytų praktiškai jokių takų. Matėm ir šį kartą žygiuodami, kad dar daug pastatų, maitinimo įstaigų nėra pritaikyta pasiekti neįgaliam žmogui. Universitetuose auditorijos antrame aukšte. Jei nėra to pritaikymo, žmonių supratimo, tai ir lieki užrakintas namuose. Suaugusiems neįgaliems žmonėms net kažkokių akcijų nėra rengiama. Įsijungi televizorių ir nematysi nei žurnalisto, nei mediko, nei advokato su negalia“, – kalbėjo Ajana.
Ji atviravo, kad buvo gyvenime ir labai sunkių akimirkų.
„Augintinė Mulan ir ištraukė iš ligos patalo, nenoro visiškai keltis. Esi su šunimi tiek užsiėmęs, kad apie negalią galvoti nėra kada. Per ją aš išmokau ir žmonėmis pasitikėti. Kai turi neįgalumą – užaugi su diena. Nes neturi vaikystės, paauglystės – važiavimo dviračiu, kiemo žaidimų. Tada atrodo, kad visas pasaulis prieš tave. Bet aš turėjau brolį, tėvus, kurie mane mylėjo ir palaikė siekti savo svajonių“, – atviravo Ajana ir atsisveikindama linkėjo niekada nelikti vieniems.
Ajanos „Svajonių žygis“ prasidėjo balandžio 9-osios rytą, jos gimtuose Usėnuose. Iš viso kelionė tęsis net 320 km per Lietuvą, o žygio finišas prognozuojamas gegužės 20 d. Druskininkuose. D. Pavalkio nuotr.
„Jei žmonių nėra šalia, tai meduką pasisodink, kad vėliau juo galėtum rūpintis. Arbą katiną užsiveisti... Vaikams linkėčiau mokytis, nes žinios tau suteikia kažkokį naują kelią...“ – kalbėjo Ajana.
Viso susitikimo metu liūdėti nedavė augintinė Mulan, draugiškai prie kiekvieno pribėgdama, apuostydama, drąsiai iš rankų imdama skanukus. O lukšiečiai A. Lolat žygyje ir gyvenime linkėjo stiprybės bei sėkmės.
Prie „Mulan“ fondo galime prisidėti pirkdami ten esamas prekes, surinkdami vieną iš trumpųjų numerių: 1415 – 10 eurų, 1416 – 5 eurai. Taip pat pervesdami pinigų į fondo sąskaitą, prisijungdami prie Ajanos lydėjimo „Svajonių žygyje“.
Prisidėti galima paskambinus trumpaisiais numeriais 1415 (10 eurų) ir 1416 (5 eurai) arba mulanfondas.lt įsigyjus spalvingus „Svajonių žygio“ marškinėlius, kuriuos sukūrė menininkas Martynas Ivinskas.
Ona iš Patamošupių:
